- brazgėti
- brazgė́ti, brãzga, -ė́jo intr. 1. neaiškiai kalbėti, vogroti (apie mažą vaiką): Jų vaikas tik pusės metų, o pradėjo brazgė́t Rtn. 2. greitai, nesuprantamai kalbėti: Var̃ var̃ var̃ – brãzga žydai Lp. Ir jis lenkiškai brãzga! Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.